Įžanga (Instrumentalas)
Vakaro saulė leidžiasi.
Tolumoje renkasi žmonės.
Pievos.
Beržai.
Lėtai kyla dūmai.
Kraunamas Joninių laužas.
Vėjas lengvai judina žolę.
1 posmelis
Prasideda sutemos.
Laužas uždegamas.
Liepsnos kyla aukštyn.
Žmonių veidai apšviečiami tik ugnies.
Jie šypsosi, tačiau kamera sustoja ties kelių žmonių ramiais, susimąsčiusiais veidais.
Mergina stovi kiek nuošaliau.
Vyras ją pamato.
Jų akys trumpam susitinka.
Priedainis
"Kai Joninių laužai liepsnos..."
Vyras tyliai nueina nuo žmonių.
Jis eina į mišką.
Mėnulio šviesa krenta tarp paparčių.
Jis lėtai ieško paparčio žiedo.
Nieko stebuklingo dar nerodoma.
Tik paslaptinga atmosfera.
Instrumentinis intarpas
Miškas.
Rasos lašai.
Pelėda.
Naktinis rūkas.
Vėjas.
Paparčiai juda.
Trumpam pasirodo silpna paslaptinga šviesa tarp paparčių.
2 posmelis
Prie laužų žmonės šoka ratelius.
Vaikai bėgioja.
Kibirkštys kyla į dangų.
Mergina žiūri į miško pusę.
Tuo metu vyras vis giliau eina tarp paparčių.
Atrodo, lyg kažkas jį vestų.
Priedainis
Vyras pagaliau sustoja.
Tarp paparčių sužimba mažytis žiedas.
Ne ryškus.
Tik švelniai šviečiantis.
Jis atsargiai paima jį į delną.
Šviesa trumpam nušviečia jo veidą.
3 posmelis
Vyras grįžta.
Tolumoje dar dega laužai.
Žmonės šoka.
Vėjas plaiksto liepsnas.
Kamera dažnai kyla aukštyn į žvaigždėtą dangų.
Niekas nepastebi vyro.
Atrodo, kad tik žiūrovas žino jo paslaptį.
Paskutinis priedainis
Vyras prieina prie merginos.
Nieko nesako.
Tik ištiesia delną.
Jame – paparčio žiedas.
Mergina nusišypso.
Ji uždeda savo ranką ant jo delno.
Jie trumpam susikimba rankomis.
Kamera tolsta.
Priekyje dega Joninių laužas.
Virš jo kyla kibirkštys.
Paskutinis kadras –
virš medžių šviečia pilnas mėnulis.
Vaizdas pamažu užtemsta.
